Nemažai apskrities kaimų gyventojų gėrimai naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuris po neseniai praūžusios liūtys gali būti užterštas, netvarkingų lauko tualetų, nuotekų kaupimo rezervuarų, šiukšliadėžių turiniu, su kuriuo į vandenį patenka ir išskiria mikroorganizmus, gali sukelti sukelti infekcijos, odos ligas.
Taip pat į vandenį gali patekti nitritų ar nitratų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti vaikų ligų gydytoja Julija Aleksandrovičienė sako, kad iki šiol po siautusios liūties skyriuje nebuvo vaikų, apsinuodijusių užterštu šulinio vandeniu. Tačiau patariama išlikti budriems ir išvengti pavojingo užkrato.
Nepatartina net maudytis
Jei į žmogaus organizmą patenka didelis kiekis ligų sukėlėjų, žmogus gali susirgti. Pasak gydytojos J. Aleksandrovičienės, nuo patekusio į organizmą žmogaus sukelta, susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, bet dažniausiai tai būna ūmios gali infekcinės ligos.
Neseniai skyriuje buvo gydomas mažametis vaikas, kuris netikėtas galėjo būti užsięsęs, maudydamasis džiakuzi vonioje. Tada net maudymasis užterštu šulinio vandeniu ar atvirame užterštame vandens telkinyje gali būti pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesniam imunitetą turintiems žmonėms.
Po stiprių liūčių nepatartina maudytis bent parą atviruose telkiniuose, nes būna labai didėja vandens užterštumas. Jei vandenyje yra virusų, bakterijų ar parazitų, jie patenką į žarnyną ir gali sukelti susirgimus. Ypač svarbu saugoti vandenį nuo teršimo žmonių bei gyvūnų fekalijomis.
Susirgus užkrečiamąją liga patariama nesimaudyti atvirame vandens telkinyje dvi savaites po ligos, nes ligonis ir neturėdamas klinikinių požymių dar kurį laiką su išmatomis išskiriamas.
Maudantis ežeruose, upėse, baseinuose stengtis, kad į burną nepatektų vandens, kuris gali būti užterštas.
Nitratai ypač pavojingi
Dėl smarkaus lietaus šulinio vanduo gali būti užterštas nitratais, kas kelia realų pavojų kūdikių, nėščių moterų, tam fermentų deficitą turinčių asmenų sveikatai ir saugumui. Apsinuodijus šiomis cheminėmis medžiagomis gali pasireikšti deguonies trūkumas. Todėl labai svarbu įsitikinti, ar vanduo, kurį geria kūdikiai naudoja maisto gamybai, yra saugus.
Apsinuodi nitratais žmonių vyras šiuo metu taip pat nėra. Medikai pastebi, kad galimai išaugo žmonių sąmoningumas, ir retas naudoja neištirtą šulinio vandenį. Tačiau po liūties vanduo gali būti vėl užterštas.
Nitratams jautriausi yra kūdikiai iki 4 mėnesių amžiaus. Pasak gydytojos, kūdikių organizmo jautrumas priklauso nuo jų rūgštingumo – kuo mažesnės rūgštingumas, tuo nitratai pavojingi.
Kūdikių apsinuodijimas nitratais vadinamas pamėlusių kūdikių sindromu. Apsinuodijęs nitratais vaikas pamėlsta oda, tampa irzlus, mieguistas, kankina dusulys. šiuo atveju būtina kuo greičiau kviesti greit medicinos pagalbą. Jei kūdikis bus negydomas, gali išsivystyti koma ir net mirtis.
Pamėlusių kūdikių sindromas dažniausia atsiranda vaikams, kurios nemaitina krūtimi ir maistui ruošti naudoja šachtinių šulinių vandenį. Būtina žinoti ir prisiminti, kad virinant vandenį. Todėl mamos, negalinčios maitinti krūtimi, mažylių maisto ruošimui turėtų naudoti fasuotą arba vandentiekio vandenį.
Apsinuodijus šiomis cheminėmis medžiagomis gali pasireikšti deguonies trūkumas. Todėl labai svarbu įsitikinti, ar vanduo, kurį geria kūdikiai naudoja maisto gamybai, yra saugus.
Rekomendacijos gyventojams dėl šachtinių šulinių ir gręžinių vandens saugos pateikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamento direktorė Simona Abromavičienė:
Dėl stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus NVSC Šiaulių departamentas informuoja, jog potvynio apsemtose teritorijose šachtinių šulinių ir gręžinių vanduo galėjo būti
užterštas potvynio vandenyje esančiomis cheminėmis ir biologinėmis medžiagomis.
Teikiame rekomendacijos, kaip elgtis gyventojams, kurie maistui naudoja šachtinių šulinių ir gręžinių vandenį:
- Su potvynio vandeniu į šulinius gali pateikti paukščių ir gyvulių, namų augintinių
išmatos, netvarkingų lauko tualetų, nuotekų kaupimo rezervuarų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – įvairūs mikrobai, galintys sukelti problemų, įvairios odos ligas. Ligų sukėlėjai gali būti susiję su virusais, bakterijos, pirmuonys ir kirminų kiaušinėliai. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukeltą, žmogus susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, bet dažniausiai tai būna ūmios gali infekcinės ligos. - Reikėtų stebėti, ar vandens lygis šulinyje staiga nepakilo. Tai gali reikšti, kad šulinio sienelės yra nesands ir teršalai į vandenį gali patekti ne tik užliejus šulinį, bet ir per plyšius.
- Nuslūgus potvyniui, būtinas apsemtų šachtinių šulinių išsiurbimas, dumblo, pašalinių daiktų pašalinimas, šulinio dugno, rentinio sienelių išvalymas ir dezinfekavimas bei šachtinio šulinio, gręžinio aplinkos sutvarkymas.
- Šuliniui naujai prisipildžius vandeniu, dezinfekuojamas šulinio vanduo. Šulinių ir versmių dezinfekciją gali atlikti juridiniai asmenys, kurių kenkėjų kontrolės (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) veiklai išduoti licenciją.
- puikiai nustatytai dezinfekcijos trukmei pakartotinai naudojamas vandens išsiurbimas, o šachtiniam vandeniui prisipildyti vandeniu, vanduo turi būti tiriamas dėl mikrobinės ir cheminės šulinio vandens taršos.
- Paprastai šachtinio šulinio, gręžinio vanduo tiriamas dėl galimos taršos žarninėmis lazdelėmis (Escherichia coli), žarniniais enterokais, amoniu, nitritais, nitratais, organinėmis kitomis (nustatomas permanganato indeksas), dezinfekcinės medžiagos likučiais. Primename, kad šeimos, turinčios kūdikių iki pusės metų amžiaus, ar nėščiosios, kuriai maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, gali kreiptis į NVSC, kad jis būtų ištirtas dėl taršos nitritais ir nitratais. Tyrimai atliekami valstybės lėšomis. Atkreipiame dėmesį, kad gyventojams, kurie geriamuoju vandeniu rūpinasi patys, bet dėl elektros sutrikimo jo dar nėra, atnaujinus vandens tiekimą reikia išleisti vamzdyną užsistovėjusį vandenį ir tinkamai paruošti (pakaitinti) karštą vandenį vandens šildytuvuose (boileriuose). Kad vandens sistemos neatsirastų pavojingų pavojingų bakterijų (legionelių), karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (čiaupuose ne mažiau kaip 50 °C), o šaltas – visada pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C). Šios taisyklės turėtų laikytis ir nuosavų ar daugiabučių namų gyventojai, kurie geria šildosi. Daugiau informacijos apie legioneliozės profilaktikos priemones pateikiama NVSC interneto svetainėje (https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/nvsc-primena-kaip-elgtis-kad-namuose ilgesni-laika-nenaudojamas-vanduo-butu-saugus/). Esant įtarimams dėl galimo pavojingų kitų cheminių medžiagų patekimo į šulinį, dėl papildomų tyrimų tikslingumo rekomenduojame konsultuotis su NVSC tel. (+370 5) 264 9676 arba elektroniniu paštu info@nvsc.lt.
• Parengė Zita Katkienė Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
Daugiau naujienų rasite portale Miesto naujienos.
